Pievos

PIEVOS

Europos pievų plotai įvairuoja nuo į dykumą panašių vietovių pietryčiuose iki drėgnų pievų ir maistinių medžiagų turtingų pievų šiaurėje ir šiaurės vakaruose. Pievos – tai vienos iš pačia didžiausia įvairove pasižyminčių ekosistemų Europoje; jose gali gyventi 80 skirtingų augalų rūšių viename kvadratiniame metre; taip pat įvairiausių gyvūnų – nuo smulkių vabzdžių, paukščių ir graužikų iki stambių žolėdžių.

Pievos svarbios žemdirbystei ir kaip ganyklos, nes jos yra maisto šaltinis gyvuliams. Natūralios pievos taip pat atlieka svarbų vaidmenį, nes kaupia anglies dvideginį. Daugelis Europos pievų išlaikomos ganant arba pjaunant žolę. Vis dėlto, pasikeitus ūkininkavimo ir žemės naudojimo praktikai, ganyklos nyksta nerimą keliančiu greičiu, todėl jos tapo viena pažeidžiamiausių Europos ekosistemų.

Kai kurios natūralios ir pusiau natūralios pievos ir jų laukiniai gyvūnai saugomi pagal ES gamtos apsaugos direktyvas, teisinį pagrindą, kuris buvo perkeltas į nacionalinius teisės aktus visose 27 Europos Sąjungos valstybėse narėse.

PIEVOS

PIEVŲ BUVEINĖS

Natūralios pievos formuojasi dėl ekstremalių aplinkos sąlygų, įskaitant klimatą, dirvožemio tipą ir topografiją, kurios neleidžia augti kitoms augalų rūšims. Kai kurios natūralios pievos, pavyzdžiui alpinės pievos, driekiasi kalnų viršūnėse arba stačių šlaitų skurdžiose dirvose, kur neauga kiti augalai.

Kita vertus, pusiau natūralios pievos buvo sukurtos arba pakeistos dėl žmogaus veiklos, o vėliau prižiūrimos reguliariai pjaunant žolę arba ekstensyviai ganant gyvulius. Nėra iki galo suprasta Europos žemumų pievų evoliucinė kilmė ir didelė rūšių įvairovė jose: kai kurie mokslininkai mano, kad tokios pievos galėjo egzistuoti priešistorėje, kai joms įtaką darė dideli pievų žolėdžiai ir miškų gaisrai, o kiti paneigia šią mintį.

PIEVŲ BUVEINĖS

LAUKINIAI GYVŪNAI PIEVOSE

Pagal ES gamtos apsaugos direktyvas saugoma daugybė pievose gyvenančių rūšių, įskaitant beveik 200 žinduolių rūšių, apie 100 roplių, 88 paukščių ir daugiau nei 50 nariuotakojų rūšių.

Pievų arba stepių paukščiai – tai vienos sparčiausiai nykstančių paukščių rūšių ES. Štai keletas pavyzdžių: didysis einis (Otis tarda), mažasis einis (Tetrax tetrax) ir pievinė lingė (Circus pygargus). Šie paukščiai yra ypač priklausomi nuo labai atvirų kraštovaizdžių, todėl jie yra pažeidžiami, kai keičiasi žemės naudojimas, kuris turi įtakos augalų dangai ir vabzdžių prieinamumui.

LAUKINIAI GYVŪNAI PIEVOSE

DRUGELIAI IR KITI APDULKINTOJAI

Pievos yra labai svarbios drugelių, bičių ir kitų apdulkintojų išlikimui. Apdulkinimas yra būtinas daugelio augalų rūšių išlikimui: 80 procentų pasaulio kultūrinių augalų reprodukcija priklausoma nuo juos apdulkinančių gyvūnų, o tai reiškia, kad be apdulkintojų žmonija tiesiog neišgyventų.

Daugelis ES saugomų drugių rūšių priklausomi nuo tam tikrų pievų tipų, taip pat priklausomi nuo konkrečių augalų rūšių, kurios reikalingos, kad išgyventų jų vikšrai. Pavyzdžiui, drugelis auksuotoji šaškytė (Euphydryas aurinia) priklausomas nuo vienintelio augalo-šeimininko pievinės miegalės (Succisa pratensis), kuri aptinkama ekstensyviai nuganomose pievose. Drugelis juodataškis melsvys (Maculinea arion) priklausomas nuo čiobrelių arba raudonėlių, kaip augalų-šeimininkų.

DRUGELIAI IR KITI APDULKINTOJAI

SMULKŪS ŽINDUOLIAI

Pievose gyvena daug smulkių žinduolių, įskaitant pelėnus, peles ir žiurkėnus. Pavyzdžiui, europinis pilkasis staras arba „souslik“ (Spermophilus citellus), rūšis, kuri saugoma ES buveinių direktyvos, yra smulkus žinduolis, aptinkamas tik Vidurio ir Pietryčių Europos pievose; jo natūralų arealą į dvi dalis dalija Karpatų kalnai.

ES VEIKSMAI, SKIRTI MŪSŲ PIEVŲ APSAUGAI

Greta svarbių išsaugojimo darbų pagal ES gamtos apsaugos direktyvas, keliomis naujesnėmis iniciatyvomis siekiama apsaugoti Europos pievas ir nuo jų priklausančias rūšis.

ES apdulkintojų iniciatyva – pirmoji laukinių apdulkintojų iniciatyva ES. Joje apibrėžti strateginiai tikslai ir veiksmai, kurių turi imtis ES ir jos valstybės narės, siekdamos išspręsti apdulkintojų mažėjimo ES problemą ir prisidėti prie pasaulinių išsaugojimo pastangų.

ES apdulkintojų informacijos centras teikia lengvai prieinamą informaciją apie laukinių apdulkintojų išsaugojimą ES.